1  Klasikinis jo darbas – Primitive Culture, vo. 1, 2. London 1871 / http://babel.hathitrust.org/cgi/pt?id=aeu.ark:/13960/t56d6qx83;view=1up;seq=1 (prieita 2016.02.28) / rusų kalba Первобытная культура, www.sati.archaeology.nsc.ru/library/taylor.html (prieita 2016.02.28)

2  Andrew Lang, Myth, ritual and religion, vo. 1, 2. London 1887 / https://en.wikisource.org/wiki/Myth,_Ritual,_and_Religion (prieita 2016.02.28)

3  Wilhelm Schmidt, Der Ursprung der Gottesidee, Bd. 1–12. Münster 1912–1954.

4  Plg. Vydūnas, Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių, Vertė L. Gaigalaitė, R. Šaltenis, Vaga 2001, p. 243–249.

5  В.Н. Топоров, Заметки по балтийской мифологии. / In: Балто-славянский сборник, Москва 1972, p. 289–314.

6 P lg. A. Patackas, Auxtheias Vissagistis / http://alkas.lt/2012/09/20/a-patackas-auxtheias-vissagistis (prieita 2016.02.28)

7  L. Palmaitis, A. Patackas, Kas ir kada pagrobė Europą. Virtualūs dialogai. Kaunas 2001, p. 35–45.

8  V. Ališauskas, Dievai po Lietuvos dangumi. / 2012, interneto versija www.baltai.lt/?p=8154 (prieita 2016.02.28).

9  V. Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, I, p. 312.

10  В.Н. Топоров, Прусский язык, т. I. Москва 1975, p. 321–324.

11  V. Mažiulis, ten pat, p. 191–192.

12  Džodžijos un-to profesorius George'as Howardas 1987 m. paskelbė Ispanijos rabino Šem-Tov ben Jicchako ben Šapruto 1400 m. galutinai suredaguotos polemikos su krikščionimis paskutinio tomo – Mato Evangelijos – teksto tyrinėjimą, o 1995 m. – patį tekstą. Anot Howardo, Ben Šaprutas panaudojo vos ne nuo pirmųjų amžių tarp žydų mokslininkų polemikai vartotą senovinę versiją. Pagrindinė tyrinėjimo išvada – ši knyga daugmaž atspindi prarastą hebrajišką Mato originalą. Svarbu, kad čia Mt 28:19 (George Howard, Hebrew Gospel of Mathew, Mercer University Press, 1995, p. 151 / http://adamoh.org/TreeOfLife.lan.io/SDAcomms/ → TEN SĄRAŠE SPAUSTI: Hebrew Gospel of Matthew by George Howard - Part One.pdf, prieita 2016 03 02) Švč. Trejybė neminima, nors tai daugeliui būtų geras argumentas teigti, neva krikščionys nėra monoteistai. Nėra tokio paminėjimo ir kuriuose-ne-kuriuose senoviniuose rankraščiuose. Be to, pačioje 1987 m. analizėje (The Gospel of Mathew according to a primitive Hebrew text, Mercer Univercity Press, 1987 – ten pat, → TEN SĄRAŠE SPAUSTI: Hebrew Gospel of Matthew by George Howard - Part Two.pdf, prieita 2016 03 02), ypač p. 203–206, pribloškia Howardo atradimas, kad graikiškas tekstas tendencingai iškrepė Mt 5:31-32, 33-37, įterpia nebuvusius žodžius apie „mažiausią Dangaus Karalystėje“ Mt 11:11 ir iškreipia 11:13 pirminę prasmę „Visi Pranašai ir Įstatymas kalbėjo apie Joną“ 11:13 bei „Tiesa, Elijas ateis ir išgelbės visą pasaulį“ 17:11 [„išgelbės visą pasaulį“ – tikriausiai jau paties hebrajiško teksto iškraipymas].

13  Perfrazuojant Pavlą Florenskį: „Trivienybės mokymas gimė iš mistinės įžvalgos, kuri netobula sąvokų kalba įgauna prieštaringą dialektinę formą. Dogminė prasmė atskleidžia tai, kas yra duota intuityviam vidiniam stebėjimui, o spekuliatyvi filosofija įprasmina tą duotybę kaip tai, kas turi būti pagal galimybę suderinta su diskursiniu mąstymu“ – А. Мень, История религии. Москва 1991, т. 1, p. 78.

14  Plg. septynias D-vo Dvasias, Apr. 3:1, bei įprastas nuorodas į septynias (pagal Iz 11:2, KBK 1831) Dvasios dovanas (?), bet plg. Apr 8 : 2,6 (?). Septynių D-vo Dvasių koncepcija yra ir tradiciniame judaizme (jau Tob 12:15), prie kurio Apreiškimas šv. Jonui šiuo atveju lyg ir dera.

15  Заметки по балтийской мифологии, p. 307–308.

16  V. Mažiulis atmeta Būgos–Toporovo etimologiją *Patuls ‘Po-žem-[inis]’, nes tai ne požemio dievybė, bet požemio dievybės *Pikulo epitetas (pagal tą patį Toporovą, Заметки, p. 309), o jei būtų ‘požeminis’, būtų buvęs *Patulīs. Mažiulis siūlo rekonstruoti *Patals ‘kuris nuramina (amžiams)’ nuo *tal-ītvei ‘raminti’ – plg. rusų у-тол-ить bei lietuvių tilti. Žr. Prūsų kalbos etimologijos žodynas, III, p. 675–676.

17  А. Мень, История религии, ten pat.

18  Kas ir kada pagrobė Europą, p. 35–36.

19  Tie dėsniai „aiškinami“ materijos „savybėmis“ be tolesnio aiškinimo, kitaip tariant, marksistų materija ir yra D-vas, nes pagal Leniną „žmogaus sąmonėje materija atspindi (pažįsta) pati save“ – panteizmo paralelizmas su nereliginiais terminais dėstomu „dialektiniu materializmu“ daugiau nei akivaizdus! Šios minties pakėlimas į jau teologiškai išreikštą „programos“ be Programuotojo lygmenį (nepasakant iki galo, kad pati „materija“ ir yra Programuotojas, kitaip tariant – Aukščiausias Protas, kurio ieškoma... žmoguje), yra idiotizmo viršūnė – žr. https://sites.google.com/site/marxeconomy/definition/esse10 (prieita 2016 03 04)

20  Todėl gerai daro islamas, kad neverčia arabiško žodžio Al-a- ‘D-vas’ į kitas kalbas, nors dėl to patys musulmonai nearabai dažnai suvokia šį žodį kaip asmenvardį, panašiai kaip ir nemusulmonai. Mums, perėmusiems abraominį tikėjimą iš žydų, irgi nebūtų pakenkę vartoti neverstą hebrajišką žodį El-im (daugiskaitinė intensyvo forma, kurios atitikmuo lietuviškai galėtų būti ir El-hai).